- strėkis
- ×strė́kis (plg. vok. Strecke) sm. (1), strė̃kis (2) J.Jabl, KŽ 1. L, LKAI55, Kri, Lg, Šd, Sdb, Všk, Pšl, Pš, Krč, Nj, Rz, Brž klojimo, daržinės galas javams, šienui krauti, prėslas, šalinė, nampusė: Tu lipk ant strėkio, o aš tau pėdus duosiu Sml. Viso lauko į šitą strėkį nesuvešim Jnš. Dideli strė́kiai pridėti, daug javų Žml. Iš apačios strė́kio sunku pešt Lnkv. Apyžalis šienas strėky ima kaist Jnšk. ║ kiekis, telpantis į šalinę: Strėkis daržinėje vis mažėja ir traukiasi prie žemės Žem. Žiūrėk, jau pusę strėkio iškūlėm Paį. Da visas strėkis tebesą pašaro Všk. Pavasarį strė́kiai suplonėja, o kitų ir visai išdžiūsta Lnkv. 2. rietuvė: Mergaitės tą vakarą prieš Naujus metus eina atnešti malkų ir neskaitę griebia iš strėkio ir neša, o paskui suskaito – ar po porą, ar ne LTR(Pmp). 3. prk. krūva: Dabar mazgok tokį strė́kį sudynų! Skrb. Vėl pinigų stovi strė́kiai prikrauti aplink Lnkv. 4. I tam tikras atstumas, tarpas, dalis: Ligi ten bus geras strė́kis NdŽ. Dar geras strėkis pavažiuot reiks, kol pasieksi [miestą] Jnšk. 5. laiko tarpas: Vienu strėkiu Beržore buvo penki studentai Bržr. Jutau aš vieną strėkį Slnt. | Gerą strė́kį (smarkiai) nulijo NdŽ. 6. KŽ sykis, kartas: Vieną strė̃kį buvau ten, t. y. vieną kartą J.
Dictionary of the Lithuanian Language.